Giedriaus Budgino blogas

Le Professeur: Arsenas Wengeras

arsenas-font

Arsenas Wengeras gimė 1949 metų spalio 22 dieną Alfonso ir Luizos Wengerų šeimoje. Šeima gyveno Prancūzijos Elzaso regione esančiame mažame Dutlenheimo kaimelyje, kuriame gyveno apie 2500 gyventojų. Sunku patikėti, kad dabar visam pasauliui žinomas futbolo treneris, užaugo tokiame mažame ir tyliame kaimelyje, o ne nuolat dūzgiančiame didmiestyje.

vaikas-arsenas
Vaikas Arsenas Wengeras

Miegantis Dutlenheimo kaimelis buvo viena iš priežasčių, kuri privertė Arseną domėtis dalykais, kurių kaime nebuvo. Jo gyvenamoji vietą jį privertė sunkiai dirbti ir siekti aukštesnių tikslų. Kaip vėliau pamatysime, gyvenimas mažame kaimelyje Arsenui įskiepijo kuklumą.

Wengero tėtis turėjo parduotuvę Comptoir de l’Est, kurioje prekiavo automobilio dalimis ir restoraną-barą La Croix d’Or. Šeima tikėjosi, kad Arsenas perims vadovavimą šioms parduotuvėms, bet sūnus turėjo savo planų. Jis pradėjo domėtis futbolu ir šis domėjimasis kasmet vis labiau augo. Tėvams buvo sunku susitaikyti su tuo, kad jų sūnus, taip atsidavęs mokslams, pasirinko futbolininko kelią. Tuo metu futbolininko „profesija“ nebuvo rimtų žmonių užsiėmimu. Mažame Dutlenheimo kaimelyje organizuotos futbolo treniruotės vaikams buvo neįprastas dalykas, todėl Arsenas būdamas tik 12 metų pradėjo treniruotis su pagrindine kaimelio futbolo komanda.

Wengeras sako, kad jo paauglystė praėjo tėvui priklausančiame pabe, pro kurio langus nelabai galėjai ką pamatyti, nes visas pabas skendėjo tirštuose cigarečių dūmuose. Tarp pabo klientūros buvo ir Dutlenheimo futbolo komandos treneriai ir žaidėjai. Arsenas sako, kad gyvenimas pabe jam suteikė geriausią psichologinį išsilavinimą. Dar būdamas penkių ar šešių metų jis sutiko labai daug skirtingų žmonių, kurie vienas kitam gali būti labai žiaurūs. Jau nuo jaunų dienų Wengeras pabe daug ko išmoko apie futbolo taktiką.

Gyvenimas Dutlenheime ir futbolo karjeros pradžia

Elzaso regiono gyventojams futbolas užėmė svarbią vietą jų gyvenime. Regionas yra įsikūręs tarp Prancūzijos ir Vokietijos, todėl regionas labai domėjosi abiejų valstybių futbolo lygomis. Arsenas Wengeras labiau domėjosi Vokietijos futbolu, nes žaidimas šioje lygoje pasižymėjo greitu tempu ir aktyviu žaidėjų judėjimu. Jam ypač patiko Muncheno Bayern ir Dortmundo Borussia, bet mėgstamiausia Arseno komanda vaikystėje buvo Miunchengladbacho Borussia. Dar būdamas vaikas jis pradėjo užsirašinėti savo pastabas apie futbolą. Mėgstamiausiais jo žaidėjais buvo Franzas Beckenbaueris ir Pelė. Vis labiau domėdamasis futbolu jis pradėjo gilintis į futbolo taktiką. Toks jo domėjimasis futbolu išskyrė jį iš kitų jo bendraamžių. Stebėdamas futbolą jis analizavo komandų trūkumus ir privalumus, gilinosi į statistiką, o visą surinktą informaciją sugerdavo kaip „kempinė“.

Arsenas Wengeras sako, kad sėkminga karjerą futbole lemia keturi dalykai: tinkamas užsidegimas, elgesys, požiūris, bet svarbiausia yra žmonės, kurie tavimi tiki. Tokiu žmogumi Arseno gyvenime tapo Maksas Hildas. Kai Dutlenheimo kaimelis žaidė rungtynes su kaimynais AZ Mutzig, Arseno futbolo gabumus pastebėjo būtent AZ Mutzig treneris Maksas Hildas.

duttlenheimo-komanda-su-wengeru
AZ Mutzigo futbolo komanda

Arsenui buvo 18 metų, kai Maksas Hildas jį pamatė pirmą kartą. Kaimyninių miestelių derbio metu Hildą sužavėjo kaip vidurio saugo pozicijoje rungtyniavo Arsenas, tad po kelių dienų Maksas susiekė su Arsenu Wengeru ir kitą sezoną jis jau rungtyniavo AZ Mutzig komandoje.

Elzaso regione svarbią vietą žmonių gyvenime užėmė religija. Tai laikais, norint žaisti futbolą, turėdavai gauti kunigo leidimą, nes dėl futbolo rungtynių būdavai priverstas praleisti mišias.

Arseno kaip žadėjo reputacijai pradėjus augti, jis visą savo laiko turėjo padalinti dviem sritims – futbolui ir mokslui. Tipiškam futbolo žaidėjui mokslas nebuvo labai būdingas, bet priešingai nei kiti žaidėjai, Arsenas išsilavinimą laikė svarbiu dalyku. Kai Wengeras rungtyniavo pusiau profesionaliame Mulhouso klube tris sezonus ir per savaitę gaudavo po 60 eurų, jis tuo pačiu metu studijavo Strasbūro Univeritete. Per visą šį trijų metų laikotarpį jis puikiai suderino futbolą ir studijas, o jų pabaigoje įgijo ekonomikos bakalauro laipsnį.

Buvę studijų draugai sako, kad Arsenas visus universiteto futbolo komandos narius stebino puikiu savo humoro jausmu. Jis visada juos linksmindavo savo nesibaigiančiais anekdotais ir juokingomis istorijomis. Universiteto futbolo komandoje jis buvo beveik trenerio asistentas ir komandos juokdarys.

Darbas Strasbūre

Kai Arsenas užsimanė naujų iššūkių jis kreipėsi į savo draugą Maksą Hildą, kuris tuo metu treniravo AS Vaubano komandą. Maksas pasiūlė atvykti į Vaubaną ir rungtyniauti šiame klube. AS Vaubanas buvo naujai įkurtas klubas, kurio tikslas buvo pasiekti kuo aukštesnė lygą. Šis klubas Wengerui buvo naudingas tuo, kad buvo netoli Strasbūro. Wengeras komandoje žaisdavo saugo ir gynėjo pozicijose, bet dėl nedidelio greičio niekada netapo pastoviu startinės sudėties žaidėju.

AS Vaubanas demonstravo puikų žaidimą ir sėkmingai kilo aukštesnės lygos link, tad nenuostabu, kad Maksui Hildui buvo pasiūlytas darbas Strasbūre. Maksas Hildas išvyko į Strasbūro klubą, o po kiek laiko į jį pasikvietė ir Arseną Wengerą, kuris tapo rezervinės komandos treneriu. Tai buvo jo trenerio karjeros pradžia.

Strasbūro klube Arsenas ne tik treniravo rezervinę komandą, bet rungtyniavo ir pagrindinėje klubo komandoje. Jis buvo tas žaidėjas, kuriuo treneris galėdavo užkišti trūkstamą vietą aikštelėje, kai kuris nors žaidėjas būdavo traumuotas. Dirbdamas su rezervine komanda Arsenas labai kruopščiai ruošdavosi rungtynėms ir treniruotėms. Jis labai greitai išsikovojo autoritetą komandos akivaizdoje, kurią daugiausia sudarė jauni žaidėjai.

Bet Strasbūre būta ir problemų, viena iš jų ta, kad Arsenas taip ir nepritapo šioje komandoje. Nors ir buvo labai populiarus komandoje, jo asmenybė ir charakteris labai skyrėsi nuo kitų žaidėjų. Vienas labai ryškus incidentas, kuris parodo kultūrinį ir intelektualinį skirtumą tarp jo ir kitų žaidėjų tas, kad kiti savo atostogas praleisdavo klubo daktarų kabinetuose, o jis atostogų metu nusipirko bilietą į Kembridžą tam, kad čia išmoktų anglų kalbos, o jos besimokydamas čia sutiko ir savo būsimą žmoną.

young-arsene

Arseno kaip žaidėjo galimybės buvo ribotos, tad jam teko spręsti klausimą ką jis darys su savo ateitimi. Darbas su rezervine Strasbūro komanda davė pradžią idėjai apie tapimą treneriu „visu etatu“. Jau tuo metu Arsenas pasižymėjo menedžerio savybėmis: puikios žaidimo taktinės žinios, gebėjimas išlikti ramiam esant spaudimui, aukšta darbo etika ir kalbų mokėjimas (vokiečių, anglų, ispanų ir portugalų), beje, jis puikiai mokėjo bendrauti su spaudos atstovais. Nenuostabu, kad dėka šių savybių jo vardas tapo vis žinomesnis Prancūzijos futbole. Jo žinios ir gebėjimas vadovauti žaidėjams sužavėjo AS Cannes klubą ir jie Wengerui pasiūlė vyriausiojo trenerio postą.

AS Caness, AS Nancy ir AS Monaco

Kanų klubas Wengerui per savaitę mokėjo apie 360 eurų bei apmokėjo išlaidas už būsto nuomą. Vos pradėjęs darbą Arsenas komandoje įvedė discipliną ir visus užkrėtė dideliu atsidavimu darbui. Naujasis Kanų klubo treneris daug laiko praleisdavo analizuodamas būsimų varžovų rungtynes, o žaidėjus stebindavo inovatyviais pratimais, kuriais jis pralenkė laiką. Tie, kurie jį pažinojo, pasakoja apie jo neišsenkantį atsidavimą trenerio darbui, kuris jį tiesiog buvo apsėdęs. Be futbolo, Arsenas mažai kam beturėjo laiko. Jo bute nebuvo baldų, tik tai kas žūtbūt reikalinga. Jam nerūpėjo komfortas, o vienintelis jam svarbus baldas buvo lova.

cannes-wenger
AS Cannes su Arsenu Wengeru (antroje eilėje pirmas iš kairės)

Kanų klube Wengeras praleido tik vieną sezoną. Nors ir nepavyko įgyvendinti pagrindinio tikslo – patekti į aukščiausią divizioną – jo laiką šiame klube būtų galima vertinti teigiamai. Per metus laiko jis įrodė ko yra vertas, todėl 1984 metais jam buvo pasiūlytas darbas AS Nancy klube.

arsenas-nancyDarbas aukščiausioje Prancūzijos futbolo lygoje jam buvo tikras iššūkis, nes komanda, kuriai jis vadovavo nė iš tolo nepriminė komandos, kuri galėtų rungtyniauti aukščiausiame divizione. Arsenas turėjo menką biudžetą transferams, o tai tik dar labiau sunkino situaciją. Savo patirties šiame klube Arsenas niekada neužmirš: nuolatinis stresas ruošiantis varžyboms, pralaimėjimo sukeliamas skausmas ir nepakartojamas pergalės skonis. Buvęs AS Nancy žaidėjas prisimena, jog kartą po pralaimėjimo Lenso komandai, vos išvažiavus iš stadiono autobusui reikėjo sustoti tam, kad treneris galėtų išsivemti.

Pirmasis 1984/85 metų sezonas AS Nancy klube buvo sėkmingas, nepaisant niūrių prognozių, klubas užėmė aukštą 12 vietą. Gaila, bet antrasis ir trečiasi Arseno Wengero sezonai nė iš tolo nepriminė pirmojo. 1985/86 metais užimta 18 vietą. Dėl išlikimo aukščiausioje lygoje Nancy teko peržaisti su žemesnio diviziono komanda. Rungtynės laimėtos 3:2 ir tai garantavo dar vieną sezoną pirmoje lygoje. 1986/87 sezone klubas nebe sugebėjo išsilaikyti aukščiausioje lygoje ir iškrito į žemesnį divizioną. Arsenui ir komandai tai buvo sunkus metas, bet mažai ką jie tegalėjo pakeisti šioje situacijoje. Tai buvo paskutinieji trenerio Arseno Wengero metai AS Nancy komandoje.

Kita Arseno stotele jo karjeroje tapo AS Monaco. Kalbos apie jo persikėlimą į šį klubą pasirodė dar tuo metu, kai jis treniravo AS Nancy. Monako klubas buvusiai Arseno komandai turėjo sumokėti išpirką, kadangi Arsenas turėjo dar galiojančią sutartį su AS Nancy klubu.

Darbas tokio lygio klube, kaip AS Monaco, neužkrėtė Wengero „žvaigždžių“ liga. Net ir dirbdamas su tikromis futbolo žvaigždėmis, jis liko ištikimas savo vertybėms: darbštumui ir kuklumui. Net ir dirbdamas Monake, jis toliau į darbą važinėjosi savo mažuoju Renault automobiliu, kuris taip akivaizdžiai iškrisdavo iš konteksto automobilio stovėjimo aikštelėje, pripildytos prabangiais žaidėjų automobiliais.

Monako klube jis toliau labai kruopščiai darbavosi. Arsenas daug dėmesio skyrė žaidėjų mitybai ir reguliariai bendravo su klubo dietistu, kurio rekomendacijoms skirdavo didelį dėmesį, pvz., ką jis rekomenduotų žaidėjams valgyti prieš rungtynes ir pan.

AS Monaco treneris Arsenas Wengeras
AS Monaco treneris Arsenas Wengeras

Arseno Wengero atsidavimas darbui atsipirko – pirmame sezone iškovotas lygos nugalėtojų titulas. Tai buvo pirmasis AS Monaco iškovotas titulas per paskutinius šešis metus. Po dviejų „sausų“ metų, 1990/91 metų sezone iškovota Prancūzijos taurė. Gali būti, kad AS Monaco trofėjų kabinetas būtų galėjęs būti didesnis, bet tam sutrukdė Marselis ir varžybų papirkinėjimas, bet čia ne apie tai… Su Monako klubu Wengeras buvo pasiekęs Europos Taurės pusfinalį, bet pralaimėjo jį AC Milanui.

Kalbama, kad jo butas Monake buvo toks pats netvarkingas kaip ir Strasbūre, tikriausiai dėl to, kad jo tvarkymui jis neturėjo laiko. Didžiąją dalį dienos laiko jis praleisdavo savo kabinete. Jis buvo žmogus, kuris nežinojo kaip atsipalaiduoti. Žmonės jaudinosi, kad jo besaikis dėmesys detalėms ir ilgos darbo valandos gali turėti rimtų padarinių jo sveikatai.

Arseno Wengero ir AS Monaco klubo keliai po truputį pradėjo skirtis nuo 1994 m., kai komanda užėmė 9 vietą. Padėtį pablogino ir tai, kad Miuncheno Bayern pasiūlė Wengerui kontraktą, bet AS Monaco jį atmetė. Prasta 1994/95 metų sezono pradžia reiškė Wengero darbo pabaigą Monake. Tokia „negera“ pabaiga Monake jam buvo skaudus smūgis, tad Arsenui prireikė laiko, kol jis vėl atgavo jėgas naujam darbui.

Prancūzas keliasi į Japoniją

Po darbo Monake jis tapo žinomu visiems, tad dabar jis galėjo rinktis treniruoti bet kurį Europos klubą. Vietoj to, kad jis toliau tęstų darbą Europoje, jis visus nustebino priimdamas sprendimą toliau trenerio karjerą tęsti Japonijoje – Nagojos Grampus Eight klube. Japonų klubas Arsenui pasiūlė tokį kontraktą, kurio jis negalėjo atsisakyti. Po ilgų svarstymų Arsenas nusprendė imtis darbo Nagojos klube, kuris tuo metu buvo tik lygos vidutiniokas.

Gramus Eight su Arsenu Wengeru
Gramus Eight su Arsenu Wengeru

Japonai Wengerui mokėjo apie 350.000 eurų per metus, bet pinigai nebuvo pagrindinė priežastis lėmusi jo sprendimą dirbti Japonijoje. Darbas šioje egzotiškoje valstybėje Wengerui buvo galimybė patirti ir susipažinti su nauja futbolo kultūra ir praplėsti savo „tarptautinio“ futbolo žinias. Paskutinį sezoną Grampus Eight užbaigė turnyrinės lentelės apačioje, tad Wengero vėl laukė rimti iššūkiai. Gyvenimo pradžia Japonijoje jam sukėlė tikrą kultūrinį šoką, tad jam prireikė nemažai laiko adaptuotis šioje Azijos valstybėje. Pirmieji trys mėnesiai buvo sunkiausi: jis jautėsi vienišas ir labai ilgėjosi namų. Tokia situaciją jį privertė suabejoti savo sprendimu dirbti Japonijoje.

Padėtį sunkino ir kalbos barjeras, kuris labai trukdė tinkamai perduoti instrukcijas žaidėjams ir organizuoti visą treniruočių procesą. Naujasis sezonas buvo tragiškas: aštuoni pralaimėjimai per dešimt rungtynių. Prisimindamas savo pradžią Japonijoje, Wengeras sako, kad japonai galvojo, kad iš tikro jis nieko nemoka. Jis prarado pasitikėjimą jų akyse. Tada Arsenas suprato, kad jo žaidėjams patinka aiškūs nurodymai, o aiškių nurodymų įgyvendinimas komandai suteikė pasitikėjimo, todėl rezultatai iškart pagerėjo. Japonijos žaidėjai buvo nustebę Wengero smulkmenišku planavimu ir tuo, kad daug laiko jis skyrė individualiam žaidėjų ugdymui.

Nagojos klube  Arsenas praleido 20 mėnesių, per kuriuos klubas iškovojo keletą torfėjų, o pats tapo tikra legenda Japonijoje. Wengero įtaką Japonijos futbolui didžiulė. Jis tikrai prisidėjo prie to, kad Japonijos futbolo lygis pasiekė aukštesnį lygį ir dalyvavo 1998, 2002 ir 2006 metų Pasaulio futbolo čempionatuose.

Arsenas ir Arsenalas

Arseno Wenger progresas patraukė daugelio klubų dėmesį. Jo paslaugomis domėjosi Tottenhamo, Arsenalo ir Strasbūro komandos. Kai Arsenas priėmė Arsenalo pasiūlymą, Nagojos klubas sutiko jį paleisti keturiais mėnesiais anksčiau, nei buvo numatyta kontrakte, tam, kad jis turėtų pakankamai laiko pasiruošti prieš savo pirmąjį sezoną Premier lygoje. Arsenalas su Wengeru sutartį, po ilgų atidėliojimų, pasirašė 1996 metų rugsėjo mėnesį. Kai Arsenalo žaidėjas Lee Dixon’as pirmą kartą pamatė Wengerą, tai palaikė jį geografijos mokytoju.

Arsenas Wengeras žavėjosi Anglijos futbolu ir jos sparčiai augančios lygos reputacija. Nepaisant jo sėkmės ankstesniuose klubuose, jis daugeliui Arsenalo fanų buvo nežinomas. Pastarieji tikėjosi, kad naujuoju treneriu taps „didesnį“ vardą turintis treneris. Vienas žmogus, kuris labai gerai pažinojo Wengerą, buvo Glenas Hoddle, kuris žaidė Wengero komandoje, kai šis treniravo Monako klubą. Glenas Hoddle būdamas Anglijos rinktinės treneriu Wengerui siūlė prisidėti prie jo trenerių štabo.

Kai buvęs Arsenalo treneris Briusas Rioch pasitraukė iš užimamų pareigų, Arsenalo valdžia siekė naujuoju treneriu paskirti Olandijos futbolo legenda Johaną Cruyff’ą. Kai Johanas atsisakė jam tokio siūlomo posto, vadovybė pritarė Arseno Wengero kandidatūrai. Arsenalo fanai buvo nusivylę tokiu klubo sprendimu. Jie nesuprato, kodėl treneriu paskirtas ne anglas, o prancūzas Wengeras. Tuo metu užsienio treneriai buvo neįprastas reiškinys Anglijos futbolui. Arsenui buvo prognozuojama, kad jau po pirmojo sezono jo nebeliks komandoje.

Naujasis FC Arsenal treneris Arsenas Wengeras
Naujasis FC Arsenal treneris Arsenas Wengeras

Wengeras yra futbolo studentas, tad jis jau iš anksto susipažino su Arsenalo istorija ir tais lūkesčiai, kurių tikisi valdyba ir fanai. Dar prieš pradėdamas darbą Arsenalo klube, jis jau pažinojo žaidėjus ir stebėdavo Arsenalo rungtynes. Nors Londono klubo fanai nelabai ką žinojo apie savo naująjį trenerį, bet jis viską žinojo apie Arsenalą. Kai Arsenas dirbo Monako klube, jo nuomonė apie Anglijos futbolą nebuvo pati geriausia. Jis kritikavo Anglijos futbolą, sakydamas, kad šios šalies futbolas yra atsilikęs ir mažiausiai pažengęs į priekį.

Jeigu ankstesni Arsenalo treneriai turėjo ribotą kontrolę ir veiksmų laisvę, tai Arsenas išsireikalavo visiškos laisvės taip kontroliuoti klubą, kaip jam atrodo tinkama: jis sprendė kokius žaidėjus pirkti, kokius parduoti, kokius kontraktus siūlyti. Jis priiminėjo svarbiausius sprendimus klube. Kitaip dirbti jam atrodė neįmanoma.

Kaip ir Japonijoje, taip ir Anglijoje, jam prireikė laiko adaptuotis prie naujos gyvenamosios vietos. Pradžioje jis apsistojo viešbutyje, kol rado tinkamą vietą įsikūrimui nuolatinėje vietoje. Arsenui šoką sukėlė kelionės Londono miestu. Tam, kad greičiau pasiektų treniruočių bazę, jis kartais naudodavosi metro. Londono klube Arsenas turėjo vieną rimtą problemą – žaidėjų alkoholizmą. Wengeras tai laikė labai rimta problema. Dar savo gimtinėje – tėvo vadovaujamame pabe – jis matė daug liūdnų istorijų, kurias sukeldavo alkoholio vartojimas. Jam, futbolas ir alkoholis buvo nesuderinami dalykai. Arsenas Wengeras labai aiškiai išsakė žaidėjams savo nuomonę dėl alkoholio vartojimo, o tai labai nustebino žaidėjus.

Arsenalo žaidėjai sunkiai prisitaikė prie naujojo trenerio tvarkos. Kai Wengeras pasiūlė daryti antrą treniruotę po pietų, kad ji papildytų rytinę, žaidėjai tolio pasiūlymo atsisakė. Arsenas daug dėmesio skyrė žaidėjų mitybai. Jeigu anksčiau žaidėjai prieš rungtynes prisikimšdavo burgerių ir panašių užkandžių, tai dabar tokia mityba buvo griežtai uždrausta. Naujuoju valgiu tapo vištiena, žuvis, daržovės.  Prieš pirmas sezono rungtynes su Blackburnu, Wengeras nustebino žaidėjus tuo, kad prieš rungtynes viešbutyje jis surengė aerobikos treniruotę. Kai žaidėjai pamatė, kad trenerio metodai daro juos geresniais, jie nebesišiaušė prieš prancūzą ir jo darbo metodus.

Arsenas visą Angliją stebino savo treniravimo idėjomis. Klube jis surinko fizinio rengimo komandą ir atidžiai stebėjo žaidėjų mitybos ypatumus. Wengeras reikalavo, kad žaidėjai tinkamai žiūrėtų į miegą ir poilsį, o laikas po futbolo „darbo“ būtų taip pat efektyviai išnaudojamas, kaip ir treniruotėse. Dėl savo ramaus elgesio ir nuolatinio intensyvaus mąstymo, jis buvo pramintas Profesoriumi.

Arsenas Wengeras su žmona
Arsenas Wengeras su žmona

Arsenas dabar gyvena Šiaurės Londone, Toteridže. Gyvena kartu su žmona Annie Brosterhous. Ji buvusi krepšininkė ir stebi kiekvienas Arsenalo namų rungtynes, nes kaip sako Wengeras, ji kito pasirinkimo neturi. Wengero namuose pilna knygų. Lentynos nukrautos biografinėmis, politinėmis, istorinėmis ir religinėmis knygomis.

Apie žaidėjų ugdymą

Arsenas Wengeras sako, kad žaidėjo ugdymas yra panašus į namo statybas.  Namo pagrindas yra pamatai, o žaidėjui pamatai yra jo futbolo technika. Technika ugdoma kai žaidėjams yra 7-14 metų. Jeigu žaidėjas iki 14 metų „neturi“ futbolo technikos, tai jis gali užmiršti profesionalaus futbolininko karjerą. Namo pirmas aukštas atitinka žaidėjo fizinį pasiruošimą, tai visos fizinės savybės, kurios lavinamos kai žaidėjams yra 14-17 metų. Antras namo aukštas atitinka žaidėjo taktinį išprusimą ir žaidimo supratimą. Paskutinė dalis – namo stogas – atitinka žaidėjo psichologinį pasiruošimą, t.y., kaip stipriai aš noriu tapti futbolininku. Tai savybė, kuri aktualiausia tampa žaidėjui  18-19 metų. Šiame laikotarpyje žaidėjai norintys tapti profesionalais, renkasi ar penktadienį eiti į vakarėlį ar ilsėtis, kad šeštadienį sužaistų puikias rungtynes.

Treneris Giedrius

Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedInEmail this to someone

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *