Giedriaus Budgino blogas

Mažasis futbolas: žaidimo 5 prieš 5 taktika

Ruduo. Kiekviena diena baigiasi vis anksčiau. Greitai dauguma komandų sužais paskutines lauko futbolo sezono rungtynes ir kelsis treniruotis į perpildytas mokyklų sporto sales: kas pusvalandžiui, kas valandai. Kai kam pasiseks – galės treniruotis 90 min. ir už tai nereikės net mokėti. Bet čia ne apie tai.

Jeigu pradėjote treniruotis salėje, reiškia, kad pradedate mažojo futbolo sezoną, t.y. rungtyniausite žaisdami 5 prieš 5. Mažajame futbole kaip ir didžiajame, tikslas toks pats – įmušti daugiau įvarčių nei varžovai. Nors tikslas toks pats, bet žaidimo charakteristika truputį kitokia.

Mažojo futbolo ypatybės

Kai komandos rungtyniauja 11 prieš 11, tai atskirų žaidėjų atsakomybė yra ne visada vienoda. Priešingai yra mažajame futbole, čia kiekvieno žaidėjo atsakomybės lygis pasiekia maksimumą, ypač gynyboje: jei suklydai, tai komandos draugas gali ir nebespėti tavęs išgelbėti. Kitas reikšmingas mažojo futbolo ypatumas – maža aikštelė. Dėl mažos erdvės, kiekviena aikštelės zona ir kiekvienas žaidėjas yra potencialiai pavojingas. Mažajame futbole kamuolys labai greitai pakeičia savo „buvimo“ vietą. Tikriausiai visiems yra tekę žaisti mažoje sporto salėje, kai iš bet kurios vietos gali mušti įvartus… Trečioji mažojo futbolo ypatybė ta, kad šiame žaidime negalioja nuošalės taisyklė. Visų šių trijų ypatybių kombinacija reiškia, kad gynyboje reikia naudoti asmeninę gynybą, šis variantas logiškiausias, nes žaidimas atakuojant yra labai dinamiškas.

Mintis rašyti apie mažajį futbolą kilo po to, kaip puslapyje spielverlagerung.com perskaičiau Judah Davies straipsnį šia tema. J. Davies leido man išversti jo tekstą ir parašyti apie tai, kaip jis su savo U-14 komanda ruošėsi mažojo futbolo turnyrams. Tie, kurie mokate angliškai, originalų straipsnį galite perskaityti ČIA.

Žaidimo modelis

Judah Davies treniruojama komanda nusprendė žaisti taktine sistema 1-2-1 (rombo forma), nes tai turi privalumų žaidžiant prieš komandas, kurios taiko tiek asmeninę, tiek zoninę gynybą. Žaidžiant rombo forma, kai varžovai gynyboje išsidėstę 2-2 (du puolėjai ir du gynėjai), reiškia, kad varžovai bus palikę ir neuždengę daug laisvo ploto, tiek į aikštės gylį, tiek į plotį. Neuždengti plotai leis žaidėjams lengviau atlikti įkirtimus atakuojant ir priimant perdavimus. Žaidžiant prieš asmeninę gynybą bus būtina vystant ataką atlikti perdavimą puolėjui į kojas, o puolėjas gavęs kamuolį atliks numetimą/įmetimą (lay-offs). Išsidėstymas rombo forma suteikia geras galimybes centro puolėjui atlikti kamuolio numetimus tiek į kairę, tiek į dešinę.

Jeigu rungtyniaujama prieš komandą, kuri taiko labiau zoninę gynybą žaisdami taktine schema 2-2, tai prieš tokią varžovų gynybinę sistemą rombo schema įgyja erdvinį privalumą, nes kiekvienas komandos žaidėjas yra išsidėstęs tarp dviejų priešininkų. Toks išsidėstymas reiškia, kad tarp varžovų gali kilti nesusikalbėjimas kas ir ką turi dengti. Puolėjas užima poziciją tarp dviejų gynėjų, krašto žaidėjai yra laisvi tarp varžovų gynėjo ir puolėjo. Centro gynėjas turėdamas kamuolį gali manipuliuoti varžovų puolėju, nes jis turi tris variantus kam atlikti perdavimą. Jei varžovų puolėjas uždengia galimybę atlikti perdavimą į kraštą, tai jis atliks perdavimą į priekį puolėjui; jeigu varžovų puolėjai uždaro vidurį, tai perdavimas atliekamas vienam iš krašte esančių žaidėjui.

Pagrindinis metodas atakuojant, kuriuo naudojasi Judah Davies treniruojami žaidėjai, tai žaidimas „per trečią žmogų“, kuris iš savo aikštės pusės kerta link varžovų vartų. Dėka gerų krašto žaidėjų, kurie sugeba tinkamu laiku atlikti įbėgimą, toks žaidimo būdas padeda sukurti kiekybinę persvarą pasinaudojant žaidėjų išsidėstymu rombo schema.

Treniruotės

Kai komanda pasirinko žaidybinę schemą ir sukūrė žaidimo modelį, jiems beliko žengti paskutinį žingsnį – treniruotis. Judah Davies treniruotei paruošė pratimą, kuriame buvo žaidžiamas rondo 4 prieš 2. Toks žaidimas kuo puikiausiai atkartojo žaidimą 5 prieš 5 ir jų pasirinkto žaidimo modelio aspektus.

Pratimo tikslas – pervesti kamuolį iš vieno galo į kitą, bet norint tą sėkmingai padaryti, būtinas bent vienas perdavimas į kvadrato vidurį įkertančiam žaidėjui, o iš čia vėl atliekamas perdavimas į kraštą. Taškas už sėkmingai pervestą kamuolį iš vieno galo į kitą duodamas tik tokiu atveju, jeigu abejose kvadrato galuose yra po vieną žaidėją. Atakuojant svarbu, kad komanda turėtų bent vieną žaidėją arčiau savo vartų, jei varžovai greit kontratakuotų.

Pratimo taisyklės verčia kraštinius žaidėjus būti dinamiškais ir nuolat reaguoti į vienas kito veiksmus. Jiems ypač svarbu tinkamai įvertinti gynėjų dengiamą zoną. Jeigu abu gynėjai uždaro kvadrato vidurį, tai reiškia, kad vienas iš krašto žaidėjų turi nežymiai kirsti į kvadratą ir priimti perdavimą. Jeigu gynėjai užblokuoja galimybę atlikti perdavimą į kraštą, tai tokiu atveju į vidurį įbėgti turi puolėjas, o į tokį jo įkirtimą turi greitai sureaguoti krašto žaidėjai.

Pasiekti pratimo tikslą ypač įdomu tampa tada, kai gynėjai uždengia kraštus. Tokiu atveju puolėjas juda į vidurį ir vienas iš kraštinių žaidėjų bėga užimti jo paliktą laisvą vietą. Tokiu atveju yra žaidžiama per trečią žmogų su intencija įveikti varžovų pasipriešinimą. Toks žaidimas yra galingas ginklas žaidžiant prieš asmeninę gynybą.

Tam, kad žaidėjai geriau suprastų žaidimo modelį, Judah Davies pasinaudojo „pozicinių porų“ idėja, kuri reiškė, kad aikštėje esantys keturi žaidėjai pasiskirsto į dvi poras. Žemiausiai esantis žaidėjas poroje yra su aukščiausiai esančiu žaidėju (gynėjas – puolėjas), o kitą porą sudaro kraštiniai žaidėjai. Poroje esantys žaidėjai turi užimti tokią poziciją, kad vienas kito atžvilgiu būtų įstrižai (diagonaliai), o ne vienoje linijoje. Toks žaidėjų išsidėstymas padeda išlaikyti rombo formą.

Šešiakampė aikštelė

Treniruočių metu komanda atliko žaidybinius pratimus, kuriuose žaidėjai turėjo žaisti taip, kaip to reikalavo jų pasirinktas žaidimo modelis. Žaidžiama buvo šešiakampio formos aikštelėje.

Šešiakampė aikštelė buvo pasirinkta dėl šių priežasčių:

  1. Tai skatina nelinijinę (non-linear) kamuolio cirkuliaciją. Kadangi aikštelė neturi kampų, tai kamuolys iš plačiausios aikštės vietos turi grįžti atgal į aikštės vidurį.
  2. Aikštelės forma ir žaidėjų išsidėstymas rombo forma skatina atlikti perdavimus centro puolėjui. Perdavimas atliktas puolėjui yra labai svarbus dėl to, kad jis savo pozicijoje priėmęs kamuolį manipuliuoja varžovų komandos žaidėjų išsidėstymą.
  3. Perdavimas centro puolėjui sukuria progą žaidimui per trečią žmogų. Kai puolėjas nusileidžia link aikštelės vidurio, vienas iš krašto žaidėjų bėga užimti jo sukurtą laisvą plotą. Tokia situacija varžovų gynėjui sukuria dilemą: likti su puolėju, kuris pajudėjo link savo vartų pusės ar dengti krašto žaidėją, kuris bėga į priekį. Nuo to, kokį sprendimą priims varžovų gynėjas, priklausys kur ir kam bus atliktas perdavimas.
  4. Šešiakampė aikštelė didelę įtaką daro krašto žaidėjų žaidimui. Iš plačiausios aikštelės vietos, krašto žaidėjai judėdami į priekį atlieka skersus įkirtimus link aikštės vidurio. Kaip jau buvo anksčiau minėta, tai skatina žaidimą per trečią žmogų.

Pratimas 2 prieš 1 / 3 prieš 2

Kitas pratimas, kurį naudojo Judah Davies, buvo Rodger Schmidt’o 2 prieš 1 / 3 prieš 2.

Atakuojančios komandos vartininkas atlieka perdavimą vienam iš dviejų centro gynėjui ir iš situacijos 2 prieš 1 jie turi atlikti perdavimą į priekį puolėjui. Po perdavimo puolėjui abu centro gynėjai jungiasi į ataką ir sukuria situaciją 3 prieš 2. Į ataką pasijungusiems gynėjams puolėjas gali atlikti kamuolio „numetimą“. Kadangi abi komandas sudaro vienodas žaidėjų skaičius, tai pratimą galimą atlikti iš abiejų pusių.

Šis pratimas labai pasitarnavo tobulinant komandos žaidimo modelį. Gynėjas gavęs kamuolį turi atlikti tikslų perdavimą puolėjui į kojas. Puolėjas privalo sugebėti ne tik priimti kamuolį, bet jį ir išsaugoti esant varžovų gynėjų spaudimui. Jeigu varžovų gynėjai tinkamai neuždengia puolėjo su kamuoliu, tai jis turi laiko apsisukti ir varytis kamuolį link vartų; jeigu varžovas arti puolėjo, tai jis tiesiog numeta kamuolį į ataką besijungiantiems savo komandos draugams.

Priminimai žaidėjams

Kad žaidėjai geriau suprastų trenerio nuorodas ir aiškinimus, Judah Davies vizualinėmis priemonėmis paaiškindavo žaidimo modelio svarbiausius veiksnius.

Pasinaudodamas šiuo žemiau esančiu brėžiniu…

…jis centro gynėjui primindavo, kad gavus kamuolį jis gali manipuliuoti varžovų žaidėju, kuris jį dengia. Varžovo sprendimas kaip dengti žaidėją su kamuoliu lems tai, kur jis atliks perdavimą: į kraštą ar puolėjui į kojas:

  • jei varžovas uždaro vidurį, tai perdavimui turi būti pasiruošęs puolėjas;
  • jei kraštą, tai kamuolys siunčiamas puolėjui.

Kitas trenerio priminimas buvo puolėjui:

  • jeigu varžovai naudoja kibią asmeninę gynybą, tai puolėjas (ST) turi nusileisti į aikštės vidurį (kitaip sakant, atšokt/atsidengt nuo gynėjo);
  • kai puolėjas pajuda link aikštė vidurio, tai toliau nuo kamuolio esantis krašto žaidėjas (LW) yra raginamas kuo greičiau bėgti į priekį.
  • Puolėją dengiantis gynėjas sprendžia dilemą: sekti puolėją ar uždengti į priekį bėgantį krašto žaidėją.
  • Krašto žaidėjas (-ai) turi stebėti kaip varžovai elgiasi su puolėju. Jeigu jis dengiamas iš arti, tai vienas iš krašto žaidėjų turi pasilikti ir būti pasiruošęs kamuolio atmetimui.
  • Jeigu gynėjas neseka puolėjui iš paskos, tai toliau nuo kamuolio esanti krašto gynėjas turi staigiai bėgti į priekį ir tikėtis iš puolėjo kamuolio įmetimo.

 

Parengta pagal Judah Davies tekstą parašytą spielverlagerung.com

Giedrius Budginas

 

Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedInEmail this to someone

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *