Giedriaus Budgino blogas

Arseno Wengero įžvalgos apie žaidėjus ir trenerius

Mounir Zok kalbina Arseną Wengerą                                                                                  Nuotrauka iš www.sis.news

Kai kalbama apie Arseną Wengerą, reiškia, kad kalbama apie futbolą. 22 metus jis vadovavo Londono „Arsenal“ klubui; 1228 rungtynės, laimėtų rungtynių procentas – 57,3%, 17 trofėjų, iš jų – 3 Premier lygos nugalėtojų taurės, 7 FA Taurės ir 7 Community Shields taurės. Be šių trofėjų jam dar priskiriami nuopelnai išugdžius tokius žaidėjus kaip Thierry Henry, Sol Campbell, Fredrik Ljunberg, Robert Pires, Dennis Bergkamp, Cesc Fabregas, Ashley Cole, Jack Wilshere, Bellerin ir kiti.

Mounir Zok vykusioje konferencijoje „Sport Innovation Society“ pakalbino Arseną Wengerą apie futbolą ir tai, ko galima tikėtis iš šio žaidimo ateityje.

A. Wengeras: Kai buvau žaidėjas, kaskart gavęs kamuolį aš turėdavau išanalizuoti aplinką, tada priimti sprendimą ir galiausiai atlikti futbolo veiksmą. Visame šiame procese labai svarbų vaidmenį atlieka suvokimas (percepcija). Tomis dienomis kai buvau aktyvus žaidėjas, aš kreipiausi į Norvegijos universitetą, kad man padėtų pagerinti suvokimą. Tuo metu supratau, kad svarbiausia prieš gaunant kamuolį yra „surinkti“ kuo daugiau informacijos iš aplinkos. Visą šį procesą aš vadinu „skenavimu“. Man patinka stebėti kas vyksta su žaidėju likus 10 sekundžių iki to momento kol jis gauna perdavimą: kiek daug informacijos jis perima iš aplinkos, o kokia tos surinktos informacijos kokybė – priklauso nuo jo pozicijos. Įdomiausia tai, kad geri žaidėjai, patys geriausi, likus 10 sekundžių iki perdavimo priėmimo, nuskenuoja aplinką nuo 6 iki 8 kartų, kai tuo tarpu „normalūs“ žaidėjai tą atlieka tik 3-4 kartus. Tai reiškia, kad šioje srityje yra labai daug vietos tobulėjimui. Aplinkos skenavimas lemia suvokimo ir priimamo sprendimo kokybę. Didžiausias iššūkis, kad mano treniruojami žaidėjai žinotų, kuris pasirinkimas geriausias ir kad jie priimtų optimaliausią sprendimą gavę kamuolį. Žaidėjas turi skenuoti ir nuspręsti, o kai jis sprendžia, jis turi pasirinkti geriausią variantą, tai reiškia rasti kompromisą tarp rizikos ir galimybės kamuolio progresui į priekį.

M. Zok: Ar galėtumėte iš savo patirties pasakyti, kaip Jūs įvertinate žaidėjų suvokimo ir sprendimų priėmimų kokybę?

A. Wengeras: Pirmiausia mes įvertiname žaidėjo techniką. Nepatikėsite, bet labai dažnai nutinka taip, kad žaidėjas puikiai sugeba skenuoti aplinką, priimti gerą sprendimą, bet to sprendimo realizavimas dėl prastos technikos lieka neišpildytas. Problema futbole ta, kad žaidėjai jo mokosi iš antro galo, pirmiausia technika, tada sprendimo priėmimas ir galiausiai suvokimas. Man teko galimybė dirbti su įvairiausiais žaidėjais iš viso pasaulio, kuriuos treniravo skirtingi treneriai, buvo ir taip, kad mano komandos startinė sudėtis buvo sudaryta iš žaidėjų, kurie visi buvo iš skirtingų valstybių. Problema ta, jog kai žaidėjui toks žaidimo išmokimo modelis įsitvirtina smegenyse, mums treneriams tampa labai sunku jį pakeisti. Labai svarbu nesužaloti jaunų žaidėjų suvokimo, kadangi pirmiausia jie mokosi futbolo veiksmų atlikimo nuo 5 iki 12 metų. Kamuolys yra tavo draugas, priimk jį… ir mes turime būti tikri, kad nesunaikintume suvokimo. Aš praradau daug gerų žaidėjų dėl to, kad jų galva visada buvo susikoncentravusi tik į kamuolį ir jie nesugebėjo matyti to, kas yra aplink juos. Geri žaidėjai izoliuoja save nuo kamuolio, jų galva veikia kaip radaras.

M. Zok: Kaip įvertindavote žaidėjo imlumą treniruotumui?

A. Wengeras: Man teko testuoti labai daug jaunų žaidėjų, kuriems buvo 16-20 metų. Testuodamas žaidėjus atsižvelgdavau į jų asmenybę ir testavau tokius skirtingus aspektus, kaip: motyvacijos intensyvumas, gebėjimas integruotis į komandą, socialumas, noras padėti kitiems, kiek nori būti pirmu ir motyvacijos ištvermę. Pastaroji savybė yra labiausiai nuvertinta. Aš mačiau kaip daug vidutinių gabumų žaidėjų tapo labai gerais žaidėjais, nes jie visada buvo pasiruošę darbui: pirmadienį, antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį. Ir mačiau daug talentingų žaidėjų, kurie nepasiekė savo potencialo, nes darbui buvo pasiruošę pirmadienį, bet ne antradienį, truputį trečiadienį, o tada viso gero, mano drauge. Ištvermė yra visiškai nuvertinta savybė… Prancūzijoje mes ją vadiname persévérance, kas reiškia atkaklumas, šis žodis tinkamas tiems, kurie nepasiduoda. Taip pat svarbu atsparumas stresui… Tenka juk įeiti į persirengimo kambarį ir parodyti save, padaryti save matomu, pastebimu, nedaug kam pavyksta tai padaryti. Asmenybė turi didelės įtakos tam, kiek sėkmingas bus žmogaus gyvenimas.

M. Zok: Kokią įtaką Jūsų darbui turėjo technologijos?

A. Wengeras: Aš nusipirkau Los Andžele įsikūrusią įmonę ir žiūrėdamas begalę varžybų supratau, kad kiekvienose varžybose žaidėjai atlieka vienodus veiksmus. Štai ką aš padariau: sukūriau sistemą, kuri stebėjo visas rungtynes, kurios buvo žaidžiamos Anglijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Ispanijoje. Įdarbinau 200 žmonių, kurie stebėjo kiekvieno žaidėjo pasirodymą. Tikslas buvo išsiaiškinti, kurie žaidėjai yra patys geriausi skirtingose pozicijoje ir apie juos visus turėjau būti informuotas. Jeigu geriausias žaidėjas Europoje atlieka 100 perdavimų per rungtynes ir iš jų 90 procentų yra tikslūs, mes tokiam žaidėjui duodame 100 procentų reitingą ir tada žiūrime kokio lygio yra žaidėjai antroje ir trečioje vietoje. Kiekvienoje pozicijoje buvo sudarinėjami žaidėjų reitingai. Visam šiam darbui reikia didelio organizuotumo ir atsidavimo, žinoma ir daug pinigų, bet tikiu, kad tokios sistemos dėka mes turėjome visų žaidėjų įvertinimus ir žinojome silpnąsias ir stipriąsias jų žaidimo puses. Visas šis didžiulis žaidėjų stebėjimas ir vertinimas buvo daromas tik mano klubui.

M. Zok: Jeigu įsivaizduotumėte ateities trenerį, koks jis būtų po 20 metų futbolo industrijoje?

A. Wengeras: Manau, kad trenerio evoliucija priklausys nuo technologijų vystymosi. Šiandien dirbtinis intelektas kai kuriose srityse pakeičia žmonių darbo jėgą, ypač kas liečia skaičiavimus. Bet kuris dirbtinis intelektas gali daug geriau skaičiuoti nei žmogus, bet šis intelektas turi trūkumų: jis neturi emocijų ir jokios veiksmų laisvės, tai reiškia jokios iniciatyvos. Mes gyvename kiekybiniame pasaulyje, o treneriai tokiame pasaulyje gyvena kažkur per vidurį. Modernus treneris tas, kuris remdamasis tinkamais duomenimis priima tinkamus sprendimus, kurie turi būti išdėstyti labai paprastai. Futbolas pasikeitė. Taip pat per 20 metų pasikeitė atsakomybės santykis tarp klubo ir žaidėjo. Seniau žaidėjai žaidė klubui ir norėjo dėl komandos žaisti geriau, o jeigu to nepadarydavo, tai jis jausdavosi kaltas ir klubas norėdavo jį pakeisti. Šiandien yra atvirkščiai: klubai „žaidžia“ žaidėjui, ir jeigu žaidėjui nesiseka žaisti, tai dėl to kaltas klubas ir tada visi esantys klube klausia, kodėl žaidėjui nesiseka. Atsakomybė visiškai pasikeitė. Klubas dabar privalo viską padaryti, kad žaidėjui pavyktų kuo geriau rungtyniauti. Dabar treneriai dirba su milijonieriais ir jis privalo sugebėti juos įtikinti savo idėjomis ir pan. ir tik pavykus tai padaryti tu gali kažko tikėtis iš jų atgal.

Versta iš:

Arsène Wenger | Key insights on success of players & managers 

Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedInEmail this to someone

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *