Giedriaus Budgino blogas

Arsenas Wengeras: pergalės verslas

Arsenai, papasakokite apie savo ankstyvąjį gyvenimą ir kaip pamilote futbolą?

Augau mažame kaimelyje šalia vietinio futbolo klubo, tad mano gyvenime dominavo du dalykai: ėjimas į bažnyčią, ir žinoma, kasdien girdimos kalbos apie futbolą. Žiūrėdamas kaip žaidžia mano kaimelio komanda supratau, jog norint laimėti rungtynes – reikia religijos. Taigi aš nusprendžiau imtis veiksmų ir pasakiau sau, kad mano religija bus futbolas. Tai nepasikeitė iki šiol.

Kai kam futbolas religija, bet futbolas taip pat yra ir verslas. Koks Jūsų kaip trenerio/menedžerio moralinis kodeksas?

Aš bandau sujungti tas vertybes, kurios manau yra reikalingos futbolo komandai, nes tai komandinė sporto šaka ir kai tu duodi kažką komandai, tu tampi geresnis. Tą suprasti nelengva kai tau 20 metų, nes tu labiausiai esi sužavėjęs savo paties asmeniniu pasirodymu, savo ego ir nori būti super žvaigžde. Aš bandau įtikinti žaidėjus, kad žaidimas komandai kiekvieną iš jų padaro individualiai stipresniu.

Klube mes turime vertybes, o tai ką darome aikštėje norime paversti menu. Norime, kad kiekvienas mūsų klubo fanas atsibudęs rungtynių dieną pagalvotų, kad šiandien ypatinga diena, nes žaidžia Arsenal‘as. Norime sukurti tokį žaidimą, kad žiūrovams būtų gražu žiūrėti. Turiu pasakyti, kad to pasiekti nėra lengva, bet kaip futbolo klubui, mums būtina turėti tokią ambiciją.

Šių laikų futbole yra daug pinigų, o tai menedžeriams gali sukelti problemų. Kaip įkvepiate savo žaidėjus žaisti komandai ir fanams?

Pinigai, tai tavo kokybiško pasirodymo pasekmė arba taip bent jau turėtų būti. Siekiu, kad mano žaidėjai teisingai susidėliotų prioritetus, kad nebūtų apsėsti pinigų. Visas dėmesys turi būti sutelktas į pasirodymo rungtynėse kokybę. Mes gyvename privilegijuotame futbolo pasaulyje, kuriame pinigų netrūksta, tad jeigu tavo pasirodymas yra kokybiškas, tai tu esi turtingas. Manau, kad žaidėjai turi didelę prabangą visą savo dėmesį sutelkti tik į vieną dalyką – pasirodymo kokybę. Gyvenime protingas tas, kuris dėmesį sutelkia į tai kas yra svarbu.

Ko išmokote iš savo patirties dirbdamas futbole?

Šiame darbe mano patirties siekia 35-ris metus ir per juos mačiau labai daug talentingų žmonių, bet taip pat mačiau daug žmonių su vidutiniu talentu, kurie padarė puikias karjeras. Visa ši patirtis man padeda padėti žaidėjams. Juk pagrindinis klubo tikslas – padaryti žaidėjus geresniais. Kadangi mačiau daug 24 ir 25 metų žaidėjų, tai aš galiu nuspėti koks bus jų gyvenimas.

Turėčiau pridurti, kad žaidėjui baigus karjerą 34-rių jis netenka daug laimės. Būdamas tokio amžiaus tu prarandi aistrą, žvaigždės statusą ir pajamų šaltinį. Žmonėms sunku įsivaizduoti, kaip sunku žaidėjui, buvusiam „pasaulio viršūnėje“, pripažinti tai, kad tu nebesi aukštumose ir visai nebesvarbu ką veiksi baigęs karjerą. Gali toliau apie futbolą kalbėti televizijoje, bet niekada nebeturėsi galimybės aikštelėje ar persirengimo kambaryje su kitais pasidalinti tuo jausmu, kuris reiški, kad kažką pasiekei su kitais kartu. Ir viso to tu ilgėsiesi visą gyvenimą.

Kaip tokiame globaliame futbolo pasaulyje Jums pavyksta rasti talentus?

Kaip ir kiekvienoje įmonėje, taip ir pas mus svarbiausia „įdarbinti“ tinkamus žmones. Pirmas mūsų žingsnis – skautingas, tinkamų žmonių atradimas. Antras žingsnis – tinkamos treniravimo programos parinkimas, kad žaidėjai taptų geresniais. Trečias žingsnis – žaidėjų integracija į konkurencingą komandą, kurios tikslas laimėti futbolo rungtynes. Jeigu pirmame žingsnyje padarai klaidą, tai tu nieko nepasieksi. Mes turime skautus visame pasaulyje, turime analitikus ir video skautus. Mūsų rungtynių analitikai stebi viso pasaulio futbolo rungtynes kiekvieną savaitgalį ir mes galime kompiuteryje matyti kaip kiekvienas žaidėjas progresuoja. Bet to neužtenka, dar reikia išsiaiškinti ar žaidėjas sugebės integruotis į komandą ir ar jis bus tinkamas mūsų žaidimo stiliui.

Kokius tikslus Jūs iškeliate?

Mūsų tikslas yra laimėti kiekvienas rungtynes. Jeigu tu kaip treneris sakai, kad nenori laimėti vienų ar kitų rungtynių, tai tau galas! Tikslas taip pat yra visada sugebėti suderinti trumpalaikius tikslus su ilgalaikiais: laimėti kitas rungtynes, laimėti kitas rungtynes, laimėti kitas rungtynes ir „išspausti“ maksimumą iš žaidėjų. Kaip tai įvertinti, niekas nežino. Esu laimėjęs čempionatų, FA Taures ir kartais jaučiuosi taip, jog man geriau pavykdavo atskleisti žaidėjų potencialą tada, kai mes likdavome treti.  Žinoma, kiekvieno sezono pradžioje tikslas yra tapti nugalėtojais visuose čempionatuose. Bet tai nėra lengva. Premier lygoje kasmet varžosi 20 milijardierių ir tik vienam iš jų pavyksta pati čempionu.

Jūs ilgai buvote treneriu, tad išgyvenote daug pakilimų ir nuosmukių. Spaudoje vis pasirodydavo nuomonių, kad Jums gal jau būtų laikas palikti klubą. Kaip Jūs išliekate atsparus tokioms kalboms ir esant nuolatiniam Jūsų darbo vertinimui kaip po padidinamuoju stiklu?

Tai labai įdomus klausimas. Kaip žmogus išlieka, kai yra nuolat vertinamas ar kai kiti galvoja, kad jis klysta? Manau, kad tai kaip žmogus tokiu momentu išsilaiko priklauso nuo jo vertybių. Pirmiausia tu atsigręžti į savo aistra futbolui ir į tai, kas tau atrodo yra teisinga. Turi daryti tai kuo tu tiki. Tai mano stiprioji pusė ir per savo gyvenimą išmokau atsiriboti nuo kitų žmonių nuomonių.

Kai žmonės sako, kad aš geriausias, tai aš išlieku pakankamai sveiko proto ir žinau, kad tai netiesa. Kai žmonės sako, kad aš blogiausias, tai iš patirties irgi galiu pasakyti, kad tai netiesa taip pat. Aš sugebu savo racionaliai įvertinti ir suprantu ką darau gerai ar blogai. Tai nereiškia, kad man nekyla abejonių, kad aš nekeliu sau klausimų, bet dabar aš nebeskiriu tiek daug dėmesio kitų žmonių nuomonei, kaip tai dariau prieš 20 metų.

Koks būtų Jūsų patarimas jauniesiems treneriams?

Treneriui būtina suprasti ką jis myli šiame žaidime ir kas jam yra svarbu. Tu privalai turėti aiškią idėją kaip nori, kad futbolas būtų žaidžiamas ir taip pat turi turėti psichologinio tvirtumo, kad savo idėjas perteiktum praktiškai. Aš sutikau daug šviesių ir gabių žmonių, bet mažai kas iš jų buvo dar ir drąsūs. Kaip treneris tu privalai būti drąsus, kad galėtum pasakyti: „Tikiu, kad tai yra teisinga ir aš jums tai įrodysiu futbolo aikštėje.“ O tai ir yra būtent tai kodėl aš myliu šitą darbą. Neužtenka kalbėti, tu turi įrodyti, kad tai ką tu kalbi – veikia futbolo aikštėje. O kaip suprasti ar tai veikia? Tu tą gali suprasti po kiekvienų rungtynių pasižiūrėjęs į rezultatą. Kartais tu suklysti, bet svarbiausiai, kad tu žinai jok padarei klaidą. Toks supratimas perkeičia tavo asmenybę. Gyvenime turi turėti griežtą nusistatymą, o savo idėjas paversti veiksmais.

Sėkmė, tai prisitaikymas prie pokyčių. Kokie didžiausi pokyčiai futbole įvyko Jūsų karjeros metu?

Kai pradėjau darbą Prancūzijos aukščiausioje lygoje man buvo 33 metai. Šiandien man 67 metai. Aš niekada nesustojau. Kai pradėjau buvau vienas pats su komanda. Užsakinėjau autobusą, mokėjau už restoraną, o šiandien mane supa specialistai. Po treniruočių iš analitikų aš gaunu visą informaciją, kurią pateikiu žaidėjams: kiek žingsnių žaidėjas atliko, kiek kartų atliko sprintą, kiek metrų per sekundę, koks buvo širdies ritmas, kiek kartų jis viršijo 90 procentų maksimalų širdies dažnį, kiek kartų viršijo 95 procentus maksimalų širdies dažnį ir t.t. Savo karjeros pradžioje rėmiausi nuojauta, o dabar gaunu visą informaciją iš specialistų.

Arsenas Wengeras susitiko su Šanhajaus Jiaotong Universiteto studentais, kurie buvusiam Arsenalo menedžeriui uždavė keletą klausimų apie verslą ir futbolą.

Ar turite kokių patarimų čia susirinkusiems studentams kaip gauti darbą? Ir kaip jie gali gauti darbą Arsenal‘o klube?

Tai labai sunkus klausimas! Yra vienas dalykas, kurio jūs turite savęs paklausti „Ką aš tikrai noriu veikti savo gyvenime? Kokia mano svajonė?“ Jūsų svajonė nebūtinai turi būti tapti menedžeriu, jūs galite norėti tapti menininkais, rašytojais ar nekilnojamo turto agentais. Svarbiausia užduoti sau šį svarbų klausimą ir nuoširdžiai į jį atsakyti. O tada belieka būti drąsiu ir pakankamai stipriu, kad šią svajonę įgyvendinti. Mano atveju, mano vaikystės svajonė buvo tiesiog gyventi futbole…

Ir tada Jūs studijavote ekonomiką!

Ekonomikos studijas pasirinkau todėl, kad man gerai sekėsi mokykloje ir dėl to, jog nebuvau tikras ar man pavyks padaryti karjerą futbole. Aš tikėjau, kad man gali pavykti. Kaip man prasimušti futbole? Aš to nežinojau. Sutikau žmogų, kuris pasakė „Aš tavimi tikiu ir suteikiu tau progą“. Sėkminga svajonė, tai norėti kažką padaryti ir sutikti tokį žmogų, kuris tau pasakytų „„Aš tavimi tikiu ir suteikiu tau progą“. Juk visada taip nutinka gyvenime – kažkas tau suteikia šansą. Gali būti, kad tokį šansą jūs patys sau suteikiate.

Buvimas menedžeriu reiškia, kad turite kitiems padėti patikėti savimi. Kaip Jūs įskiepijate šią savybę savo žaidėjams?

Tai kaip tau seksis gyvenime ir ypač futbole, labai daug priklauso nuo to, kaip stipriai tu nori tapti geriausiu. Aukščiausio lygio žaidėjas turi pasižymėti dviem labai svarbiomis savybėmis. Pirmoji savybė – labai gerai ir objektyviai išanalizuoti savo pasirodymą. Antroji savybė – gebėjimas ilgą laiką išlikti susitelkusiu ir susikoncentravusiu. Tai reiškia, kad žaidėjas turi gerą ištvermę motyvacijai. Sėkmingais žmonėmis gyvenime tampa tie, kurie nori nukeliauti iš taško A į tašką B ir sugebą išlaikyti dėmesį siekdami šio tikslo ir sugeba nesuklupti ištikus pirmai nesėkmei. Žaidėjams tenka išgyventi sunkių periodų: jiems nuolat tenka varžytis labai konkurencingose rungtynėse, turi kovoti dėl vietos startinėje sudėtyje ir visada išlikti susikoncentravusiais. Yra labai nedaug žmonių, kurie gali tai padaryti. Iš kur pas žaidėją atsiranda tokia mentalinė stiprybė? Ji atsiranda iš vidinių reikalavimų sau ir iš aplinkos spaudimo. Šiandienis išorinis spaudimas yra daug didesnis nei vakar, nes futbolas dabar yra globalus sportas.  Žaidėjams tenka atlaikyti ir didžiulį spaudos ir internautų keliamus reikalavimus. Bet aš visada sakau žaidėjams, kad svarbiausia tai, jog jie vieną diena atsisuks ir pamatys, kad visos savo karjeros metu jie viską darė taip gerai, kaip tik galėjo tai padaryti. Juk galiausiai mes patys esame savo teisėjais, tai ne kiti. Karjeros pabaigoje pažvelgti į veidrodį ir sau pasakyti „Padariau viską taip gerai, kaip tik galėjau“ yra svarbiausia.

 

www.arsenal.com

 

 Giedriaus Budgino futbolo blogas

Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedInEmail this to someone

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *